Sprogstantis Kremlius, bėgantis ir skraidantis Tom’as Cruise’as, kovos scenos. Visa tai galima iš naujo įvertinti geros kokybės anonse. Į nuostabaus veiksmo scenas įbėrus Eminemo muzikos, gavosi pikantiškas kokteilis, kuris ekranus pasieks šių metų gruodžio mėnesį.

Žiūrovams buvo parodyta scena “Pasaulio karalius”, kurioje Leonardo DiCaprio herojus užkopęs į lainerio pirmgalį grožisi vandenyje nardančiais delfinais, ir epizodai iš laivo mašinų skyriaus.

Publika pristatymą sutiko karštais aplodismentais. “Užaugo visa karta žiūrovų, kuri nematė “Titaniko” didžiajame ekrane. Man tai greičiau “Titaniko” sugrįžtuvės į kino teatrų sales, nei naujos versijos startas”, – komentavo režisierius. J. Cameron’as teigė, kad žiūrovai filmą pamatys didžiausia šiuo metu įmanoma raiška.

“Kažkada “Titanikas” sulaužė visas įmanomas taisykles ir sugriovė visus iki tol egzistavusius rekordus. Leiskime jam vėl tai padaryti”, – kalbėjo maestro.

Priminsime, kad trimatė “Titaniko” versija ekranuose pasirodys ateinančių metų balandžio mėnesį, pažymint 100-ias lainerio žūties metines.

www.obuolys.lt

1993-aisiais nusifilmavęs komedijoje „Eisas Ventura: naminių gyvūnėlių detektyvas“ (orig. „Ace Ventura: Pet Detective“) aktorius pelnė pasaulinę komiko šlovę, tad nenuostabu, jog karjeros viršūnę pasiekęs vyras į filmavimo aikštelę grįžo vedinas būrio egzotiškų gyvūnų.

Paklaustas apie filmavimą lydėjusius vargus ir nuotykius aktorius tvirtino, jog filmuotis buvo smagu. „Aš nebijau gyvūnų. Nors pingvinai yra gana įnoringi ir sunkaus būdo gyvūnai, tačiau mums kartu dirbti buvo lengva. Nors prieš filmavimą bendravau su tikrais pingvinais, juostoje daug kur pasitelkėme kompiuterines technologijas, nes filmavimo aikštelėje suvaldyti šešis aršius, neprognozuojamus ir kiek pakvaišusius pingvinus būtų sunku net gyvūnų guru Jimui Carrey,“ – akį šelmiškai merkė komikas.

„Pono Poperio pingvinai“ – komedija, sukurta remiantis 1938-ųjų Richard ir Florence Atwater to paties pavadinimo kūriniu. Kino filmas žiūrovams papasakos istoriją apie poną Poperį (akt. Jim Carrey) – eilinį Niujorko darboholiką, paaukojusį šeimą vardan karjeros. Apleidęs savo vaikus ir besiskiriantis su moterimi, kurią vis dar myli, vyras net nesusimąsto, kad jo gyvenime kažkas ne taip. Tačiau vieną dieną pono Poperio gyvenimas kardinaliai pasikeičia – vyras tampa pašėlusios pingvinų gaujos aukle. Padedamas mažųjų Antarktikos gyventojų ponas Poperis suvokia, jog karjera nebuvo geriausias pasirinkimas jo gyvenime.

Paprašytas trumpai apibūdinti filmą aktorius J.Carrey kaip mat surimtėja. „Manau, jog šioje istorijoje svarbiausias yra vyras, kuris manė, jog gyvena ne blogiau už kitus. Tačiau vieną dieną jis supranta, kad ne karjera daro žmogų laimingu. Žinoma, už viską reikia dėkoti pingvinams – būtent mažieji padaužos filmui suteikia išskirtinį skonį,“ – tvirtino bene garsiausias šių dienų komikas J.Carrey.

www.forumcinemas.lt

Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.

Aktoriai nebuvo drausti

„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.

Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.

„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Mantas dublerių atsisakė

Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.

Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.

„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.

Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.

www.forumcinemas.lt

Filmo režisierius Rupert Wyatt pasakojo, jog pagrindinis filmavimo grupės tikslas buvo sukurti mokslinės fantastikos filmą, kurio metu žiūrovas neabejotų įvykių tikrumu ir patikėtų, jog šitaip iš tikrųjų gali nutikti. Būtent siekiant suderinti mokslą ir fantaziją bei siekiant kuo tikroviškiau ekrane pateikti pasakojimą buvo pasitelkta aukščiausio lygio specialistų komanda, kuri leidžia tikėti, jog filmo efektai bus mažų mažiausiai įspūdingi.

Specialiųjų efektų komandoje dirbo Peterio Jacksono įkurtos „WETA Digital“ studijos specialistai, pelnę Oskarą už 2009-ųjų sensaciją – filmą „Įsikūnijimas“ (orig. „Avatar“). Šie žmonės pasauliui padovanojo Golumą (Smygolą) iš „Žiedų Valdovo“ (orig. „The Lord Of The Rings“) trilogijos bei kūrė specialiuosius efektus mokslinės fantastikos filmui „9-asis rajonas“ (orig. „District 9“).

Pilnu pajėgumu naudotas kompiuterinių technologijų galimybes pasaulis įvertino dar „Įsikūnijime“. Filme „Beždžionių planetos sukilimas“ naudojamos dar modernesnės technologijos. Ankstesniuose istorijos filmuose beždžiones vaidindavo žmonės, persirengę beždžionių kostiumais. Šiame filme didžioji dauguma personažų buvo tikri, ir tik kiek padailinti naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis. Ypatingus, žmogaus vaidinamus personažus, kaip ir filme „Įsikūnijimas“, atgaivino kompiuteris.

Aktorius Andy Serkis, įkūnijęs primatą Cezarį, vaidino dėvėdamas specialų triko kostiumą su jame išdėstytais judesio davikliais bei specialų galvos apdangalą, fiksuojantį aktoriaus mimiką. Davikliai fiksuoja kiekvienos kūno dalies bei veido raumenų judesį, gauti duomenys apdorojami kompiuteriu, kuris sukuria būsimo primato projekciją. Tuomet šis atvaizdas kompiuteriu suliejamas su žmogaus atvaizdu – sukuriamas trimatis Cezario portretas. Kaip matome, tai – sudėtingas ir kruopštus procesas, reikalaujantis profesionalumo iš kiekvieno komandos nario.

Vyriausiasis specialiųjų efektų vykdantysis Joe Leterri buvo sužavėtas aktoriaus A.Serkis, anksčiau vaidinusio King Kongą, o dabar įkūnijusio Cezarį, darbu ir meistriškumu. „Jis nuostabus – tarsi šių laikų Čarlis Čaplinas,“ – susižavėjimo neslėpė J. Leterri ir atvirai reiškė malonumą dirbti su profesionalais.

Juosta pasakoja apie šimpanzę Cezarį, tapusį mokslinio eksperimento auka ir turinčiu itin aukštą intelekto koeficientą. Beždžionė, esanti protingiausia savo rūšies atstovė, neketina leisti žmonėms vadintis aukščiausia rūšimi ir telkia gentainius į kovą už teisę vadintis aukščiausia rūšimi!

Animatorių, kompiuterinių technologijų, aktorinio meistriškumo ir „WETA Digital“ studijos specialistų darbo rezultatą pasaulis ir Lietuva išvys rugpjūčio 5 dieną.

www.forumcinemas.lt

Holivudo kino scenaristė Leslie Dixon kartą vaikščiojo po padėvėtų knygų parduotuvę, ieškodama geros knygos laisvalaikiui. Jos dėmesį patraukė airių rašytojo Aleno Glynno 2001 metais išleista knyga „Tamsūs laukai“. Net neįpusėjusi knygos Leslie Dixon teigia pajutusi, kad rado temą patraukliam filmui. Scenaristė susisiekė su rašytoju ir už savo pačios pinigus įsigijo knygos ekranizavimo teises.

Leslie Dixon pati ėmėsi rašyti būsimojo filmo „Šalutinis efektas“ scenarijų. Tai buvo drąsus žingsnis, nes per daugiau nei 20 metų trunkančią scenaristės karjerą Leslie Dixon yra parašiusi daugiau nei 10 scenarijų vaidybiniams filmams (tarp kurių – „Ponia Dautfajė“, „Keistas penktadienis“, „Tomo Krauno afera“), tačiau tai visada buvo komedijos ar romantinės dramos ir nė vieno veiksmo trilerio.

„Norėjau sukurti kitokį scenarijų, nei rašiau iki tol. Tačiau trilerius kuriantys prodiuseriai retai pagalvoja, kad scenarijų jam galėtų parašyti moteris, – aiškino Leslie Dixon. – Troškau įrodyti ir sau, ir kitiems, kad galiu parašyti scenarijų tokiam filmui. Žinojau, kad tai bus tokio žanro filmas, dėl kurio tikrai nestovėčiau pirmoji eilėje prie kasos. Tačiau man patinka Davido Fincherio filmai, patinka Quentinas Tarantino. Kodėl nepadirbėti panašia linkme?“ – prisiminė scenaristė.

Knygos idėja – provokuojanti mintis: jei egzistuotų preparatas, galintis paversti tave tobula savo paties versija, ar imtum jį vartoti? „Manau, kad daugelis žmonių, taip pat ir aš, sutiktų išbandyti tokią tabletę. Tai, ką patiria filmo herojus, neapsakomai vilioja ir mus pačius. Be didelių pastangų jis gali išmokti bet kurią užsienio kalbą. Jis išmoksta skaityti natas per dieną. Moterys puola jam po kojomis, vos ištarus kelis sakinius, nes jis toks žavus ir sąmojingas. Tai yra dalykai, kuriuos norėtume turėti visi”, – pasakojo Leslie Dixon.

Tačiau filmui reikėjo daugiau veiksmo, nei jų buvo knygoje, tad scenaristė darbavosi iš peties. Leslie Dixon scenarijuje ypač akcentavo galimą šio stebuklingo preparato šalutinį efektą – staigią mirtį, o kad dar labiau sustiprintų įtampą,  sugalvojo, kad preparatas, išlaisvinantis visą žmogaus smegenų potencialą, atskleidžia ir tamsiausius proto užkaborius. Mafijos vadeiva, pavartojęs šį preparatą, tampa dar žiauresniu nusikaltėliu. Jis ima domėtis įvairiais kankinimo būdais, nori sužinoti, kaip palaužti auką ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Tai buvo puikiai parašytas scenarijus, kuriame juntamas ir subtilus Leslie Dixon humoras“, – pripažino vienas iš filmo prodiuserių Scottas Kropfas.

Kadangi knygos ekranizavimo teisės priklausė Leslie Dixon, ji tapo ir viena šio filmo prodiuserių. „Norėjau būti užtikrinta, kad filme viskas bus taip, kaip privalo būti“, – aiškino Leslie Dixon.

Ji dalyvavo visame kūrybiniame procese – nuo aktorių bandymų iki filmavimo vietų paieškos. Tai ji pakvietė režisierių Neilą Burgerį., kurio filmuose juntamas aštrumas, šiek tiek pašėlęs filmavimo stilius ir ji jautė, kad kaip tik to ir reikia šiai istorijai.

Scenarijus suintrigavo ir režisierių, ir filmo aktorius. Holivudo legenda dukart „Oskaro“ laureatas Robertas De Niro teigė sutikęs vaidinti filme „Šalutinis efektas“, nes tai buvo puikiai parašyta istorija.

Ar moteris iš tiesų gali parašyti veiksmo trilerį geriau už vyrus, įsitikinkite patys kino teatruose, kur rodomas intriguojantis filmas „Šalutinis efektas“.

www.forumcinemas.lt

Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.

1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.

Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.

Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.

Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.

Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.

www.forumcinemas.lt

Filme – neeilinė dviejų įsimylėjėlių istorija, kurioje nuo meilės iki neapykantos vos vienas žingsnis. Net karščiausi jausmai nesugeba sunaikinti baimės būti paliktam šešėlio. Karštligiškos meilės ir siaubingo įtūžio sandūroje žmogus tampa panašus į beprotį.

Tad ką reiškia išprotėti? „Yra tiek daug visokių išankstinių nuostatų apie tai: žmogus arba beprotis, arba normalus. Aš užaugau su šizofrenišku tėvu, tad žinau šį tą apie tai“, – sakė režisierius Mortenas Giese‘as.

Maloniai kviečiame išvysti šią meilės istoriją, pagardintą įtūžiu jau birželio 6 d., 17:10, kino centre „Garsas“. Šiuo kino seansu originalo kalba su angliškais subtitrais galite mėgautis nemokamai!

„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.

Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž. Naujokas.

86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „TadasBlinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.

D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).

Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963–ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963–1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.

Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.

www.balsas.lt

Kas tai galėtų būti? Sklando gandai, kad A. Jolie ketina debiutuoti kaip režisierė ir planuoja kurti dramą, kurios veiksmas rutuliojasi Bosnijoje brolžudiško karo metu. O vieną iš vaidmenų šiame filme atliks jos mylimasis Bradas Pittas. Ar tai tiesa? „Galbūt“, – paslaptingai atsakė A. Jolie.

O gal šiame jos filme vaidins ir kitos Holivudo žvaigždės? Gal jos partneris filme „Turistas“ Johnny Deppas? Ką A. Jolie mano apie vieną geidžiamiausių pasaulio aktorių?

„Mes buvome matę vienas kito filmus, bet niekada taip ir nebuvome susitikę, – pasakojo Angelina Jolie. – Pirmą pažinties valandą mes kalbėjome apie vaikus, antrą valandą – apie Prancūziją ir daug juokėmės. Mes iš tiesų mėgavomės bendru darbu šiame filme ir aš tikiuosi tai atsispindi“. J. Deppas, kuris Prancūzijoje gyvena su aktore Vanessa Paradis ir jų dviem vaikais, daug pasakojo apie šią šalį.

Juosta „Turistas“ buvo filmuojama Paryžiuje ir Venecijoje, kas labai žavėjo A. Jolie. „Man niekada neteko vaidinti tikros damos. Tai buvo didelis iššūkis – suvaidinti tikrą europietę, elegantišką, subtilią, su visais tais mielais niekučiais, kas iki šiol man nebuvo būdinga“, – teigė viena gražiausių pasaulio moterų leidiniui „The Hollywood Reporter“.

Šis filmas A. Jolie buvo „vienas malonumas“. „Tai filmas, kuriame yra visko po truputį, jo nereikia vertinti pernelyg rimtai, jis smagus, jame yra šiek tiek romantikos, šiek tiek paslapties ir įdomių veikėjų charakterių“, – sakė aktorė.

Frenkas (J. Deppas) atvyksta į Italiją nuraminti sudaužytos širdies. Jis tikisi, kad nuostabūs senosios Europos vaizdai atitrauks jo dėmesį nuo liūdnų prisiminimų. Netikėtai Frenko kelyje pasimaišo nepaprasto grožio moteris Eliza (A. Jolie). Ji akimirksniu pakeri Frenką ir abu nejučiomis įsivelia į malonų flirtą, nė nenutuokdami, kur tai nuves. Netrukus išaiškėja, kad Eliza Frenko kelyje pasirodė turėdama slaptų kėslų… Pora įsipainioja į pavojingų intrigų voratinklį ir yra priversti sprukti nuo Interpolo, Italijos policijos ir rusų mafijos smogikų.

www.balsas.lt