Kiek kitaip nutiko su nuotykių filmu „Tadas Blinda. Pradžia“, kur kelis nenumatytus ir scenarijuje kitaip aprašytus įvykius žiūrovai vis dėlto turės galimybę išvysti kino teatruose.

Aktoriai nebuvo drausti

„Džiaugiuosi, kad itin rimtų traumų pavyko išvengti, tačiau filmavimų metu matėme ne tik butaforinio kraujo. Daugiausia skausmo bei streso sukėlusi situacija įvyko filmuojant karieta važiuojantį Vidą Petkevičių. Jis netyčia užsikabino už vos pritvirtinto žibinto, tas nulūžo, o aktorius krito žemėn. Rezultatas – kraujuojanti koja bei sumušta galva. Nors jis atsisakė greitosios pagalbos, vėliau vis tik nuvežėme Vidą pas Mažeikių medikus“, – pasakojo įvykio liudininku tapęs filmo režisierius Donatas Ulvydas.

Pasak jo, tokiomis nelaimėmis dažniausiai nespekuliuojama. Pagal nerašytas kino kūrimo taisykles, įvykus traumoms privaloma aktoriaus paklausti, ar galima filme palikti šį dublį, ar perfilmuoti sceną iš naujo. Didelę patirtį kine turintis V. Petkevičius sutiko, kad minėtasis kadras patektų į filmą.

„Aktoriai tikrai savęs negailėjo, o filmuojant veiksmo filmą išvengti traumų beveik neįmanoma. Net ir patys profesionaliausi kaskadininkai jų patiria. Pavyzdžiui, vienam vyrukui, filmuojant didžiojo mūšio scenas, kuomet kiekviename kvadratiniame metre turėdavo tilpti po vieną žirgą ir kelis kareivius, pasibaidęs gyvūnas sužalojo koją. Dėl lėšų trūkumo nei aktoriai, nei filmavimo komanda nebuvo drausti, todėl kiekvienas sužeidimas ar nepasisekusi scena galėjo baigtis tikrai tragiškai“, – sakė prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Mantas dublerių atsisakė

Visose kovinėse scenose be dublerių pagalbos nusifilmavęs Tadą Blindą vaidinantis Mantas Jankavičius incidentų taip pat neišvengė. Nepaisant daugelio ant jo kūno likusių įdrėskimų bei įbrėžimų, teko ne tik pajusti riešo skausmą, bet ir netyčia sužaloti kitą aktorių. „Filmuojant vieną muštynių sceną Mantas turėjo suvaidinti, kad trenkia kitam veikėjui į veidą. Deja, pradėjus suktis kameroms ir aktoriams įsijautus į roles, smūgis išėjo tikras. Rezultatas – prakirstas antakis. Tačiau nenorėdamas įžeisti kolegų, nesakysiu, ar būtent šią sceną palikome filme, ar perfilmavome iš naujo“, – palikdamas intrigą pasakoja D. Ulvydas.

Anot režisieriaus, nuo jojimo skaudantis stuburas, mėlynės ant kojų ar sudraskyta nugara aktoriams buvo kone kasdienybė. Ilgainiui grimas turėdavo ne tik kurti personažo išvaizdą, bet ir slėpti vis daugėjančius sužeidimus.

„Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovams pasakos intriguojančią istoriją apie paprastą kaimo vaikį Tadą, kurio nerūpestingą gyvenimą aukštyn kojomis apverčia dvaro apylinkes sukrėtusios politinės intrigos ir jų sukelti neramumai. Pilnametystės vos sulaukusiam vaikinui tenka atsisveikinti su vaikystės svajonėmis ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Taip gimsta legenda apie svieto lygintoją Tadą Blindą.

Beveik 2 valandų trukmės nuotykinės juostos premjera Lietuvos kino teatruose įvyks jau rugsėjo 23 dieną.

www.forumcinemas.lt

Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.

1907 metais M.K.Čiurlionis gavo užsakymą nupiešti plakatą minėtajai G.Landsbergio-Žemkalnio dramai, todėl dažnai lankydavosi repeticijose. Nors išlikęs jo projektas pasirodė pernelyg eskizinis ir leidėjai jo nepriėmė, kūrėjui tai visai neberūpėjo. Prieš pat premjerą, generalinės repeticijos metu, jis netoliese pastebėjo gražią moterį, tačiau tuomet dar nenutuokė, kad taip pat talentinga kūrėja, rašytoja bei žurnalistė taps žmona ir didžiąja gyvenimo meile.

Sofija Kymantaitė persikėlė į Vilnių iš Krokuvos, jis atvyko iš Varšuvos. Abu ryškų ir intensyvų gyvenimą Lenkijos didmiesčiuose iškeitė, kaip vėliau pasakys M.K.Čiurlionis, į kultūrine prasme „dar vystykluose tebeesantį Vilnių“. Iš M.K.Čiurlionio laiškų mylimajai (jie net yra sudėti į knygą „Laiškai Sofijai“) ir amžininkų atsiminimų yra žinoma, koks artimas dvasinis ryšys siejo šiuos du žmones. Jų intensyviausio bendravimo metais (1907-1909 m.) dailininkas sukūrė muzikines-tapybines sonatas ir pasiekė kūrybos viršūnę. S.Kymantaitė (dar iki jiems susipažįstant Vilniuje 1907 m.) jau buvo sukūrusi apsakymų ir pasakų, rašiusi literatūros kritikos straipsnius.

Beje, didžiosios meilės priežastimi tapusi nuotykinė drama „Blinda svieto lygintojas“, sukurta Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu ir G.Landsbergio-Žemkalnio pastatyta Vilniuje, turėjo nemažą pasisekimą ir buvo pakartota Vilniaus scenoje net po Antrojo pasaulinio karo.

Vienu ryškiausių lietuviškų kūrinių tapo ir 1973 metais sukurtas keturių serijų TV filmas „Tadas Blinda“ (režisierius B.Bratkauskas, scenarijaus autorius – R.Šavelis, Tadą Blindą suvaidino Vytautas Tomkus). Vėliau, 2004-aisiais, sviesto lygintojo istorija atgimė su Andriaus Mamontovo pastatytu miuziklu.

Po daugiau nei 100 metų nuo G.Landsbergio-Žemkalnio darbo ir beveik 40 metų pertraukos nuo V.Tomkaus tapimo iki šiol minima legenda, jau šių metų rugsėjo 23 dieną pirmasis lietuviškas istorinis veiksmo filmas Nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą pasirodys kino teatruose. Filmas vaizduos lietuviškojo Robino Hudo jaunystę ir vadinsis „Tadas Blinda. Pradžia“.

www.forumcinemas.lt

„Šiam vaidmeniui ieškojome būtent rusų aktoriaus, toks buvo pradinis mūsų sumanymas. Iš pradžių mąstėme apie Nikitą Michalkovą, tačiau dėl jo užimtumo net nepavyko susisiekti ir pakalbėti apie pasiūlymą. Tada į galvą šovė mintis apie M. Bojarskį. Jį surasti pavyko gan greitai – kontaktus davė aktoriaus duktė. Po penkių minučių draugiško ir malonaus pokalbio, kino legenda sutiko, kad jam atsiųstume filmo scenarijų“, – pasakoja „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Praėjus kelioms dienoms po pasiūlymo, „garsiausiu visų laikų muškietininku“ vadinamam M. Bojarskiui, deja, vaidmens teko atsisakyti. „Filmo scenarijus sudėliotas kone idealiai, skaičiau jį su dideliu pasimėgavimu, kaip gerą šiuolaikinį nuotykių romaną. Tačiau per visą savo karjerą beveik visada vaidinau teigiamus personažus, todėl man būtų sunku įsijausti į aršaus baudžiavos panaikinimo priešininko Muravjovo rolę. Tiesiog nematau joje savęs, nejaučiu personažo“, – telefonu sakė Rusijos legenda.

Tuomet, kai istorinio nuotykių romano kūrybinei komandai teko ieškoti kitų variantų, idealiausias, galima sakyti, atsirado pats. „Vieną dieną internete aptikome pieštą Muravjovo personažo paveikslėlį. Visi sutiko, kad jis – kaip iš akies trauktas Donatas Banionis. Iš pradžių jau tuomet kelerius metus kine nevaidinęs aktorius suabejojo pasiūlymu, tačiau pamatęs paveikslėlį ir nustebęs dėl herojaus panašumo, sutiko“, – prisimena Ž. Naujokas.

86 metų aktorius D. Banionis, pastaruosius keletą metų niekur nevaidinęs, pripažino, kad filmo „TadasBlinda. Pradžia“ kūrėjų kvietimas sukurti personažą jam buvo kiek netikėtas, o ir pats darbas, kaip vėliau pasirodė, nebuvo lengvas: „Filmavimo aikštelėje neteko nuobodžiauti. Reikėjo sukurti įtikinamą personažą, prisiminti rusų kalbą, kuria įsakymus duoda Muravjovas“.

D. Banionis iš viso sukūrė per 100 teatro ir daugiau nei 80 vaidmenų kine. Labiausiai aktorių išgarsinę filmai – „Niekas nenorėjo mirti“ (1965, rež. V. Žalakevičius), „Ne sezono metas“ (1968, rež. S. Kulišas), „Karalius Lyras“ (1970, rež. G. Kozincevas), „Soliaris“ (1972, rež. A. Tarkovskis).

Carinės Rusijos veikėjas M. Muravjovas nuo 1963–ųjų porą metų ėjo Vilniaus generalgubernatoriaus pareigas, malšino 1963–1964 m. sukilimą Lietuvoje. Jis pasižymėjo ypatingu žiaurumu, dėl to vėliau buvo pramintas „Koriku“.

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse. Juostoje taip pat vaidina Mantas Jankavičius, Agnė Ditkovskytė, Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Tatjana Liutajeva, Andrius Kaniava, Vidas Petkevičius, Jokūbas Bareikis ir kiti garsūs bei žiūrovų mėgiami šalies aktoriai. Filmo, kuris pretenduoja tapti brangiausia visų laikų Lietuvoje sukurta juosta, scenarijaus autorius – Jonas Banys, režisierius – Donatas Ulvydas.

Neseniai filmo kūrėjai paskelbė, jog istorinio romano „Tadas Blinda. Pradžia“ premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 dieną.

www.balsas.lt

Istorinis nuotykių filmas „Tadas Blinda. Pradžia“ pasakos apie legendinio svieto lygintojo Tado Blindos jaunystę ir įvykius, sukrėtusius Žemaitiją XIX a. Didžiojo lietuvių sukilimo išvakarėse.

Filme „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį atlieka Mantas Jankavičius, taip pat pirmą kartą kartu vaidina Tatjana Liutajeva ir jos dukra Agnė Ditkovskytė, garsūs aktoriai – Antanas Šurna, Dainius Kazlauskas, Donatas Banionis, Vidas Petkevičius, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Andrius Kaniava ir kiti. Filmo režisierius – Donatas Ulvydas, vyr. operatorius – Ramūnas Greičius, scenarijaus autorius – Jonas Banys.

Tadas Blinda – nacionalinis prekės ženklas

Specialiai žurnalistams parengtame demonstraciniame penkių minučių trukmės klipe pirmą kartą parodyta vaizdo medžiaga iš filmo, kurio premjera Lietuvos kino teatruose įvyks rugsėjo 23 d. Sprendžiant iš trumpos demonstracijos metu matytų kadrų „Tadas Blinda. Pradžia“ bus kupinas ne tik veiksmo, bet ir skatins patriotiškumo, tautinio pasididžiavimo jausmus. Idėjų, anot filmo prodiuserio Žilvino Naujoko, nacionalinio filmo temai buvo daug, tačiau norint į sales pritraukti kuo daugiau žiūrovų pasirinktas daugumai lietuvių žinomas personažas.

„Tai jau išpopuliarintas žodis ir vardas, imant kitą personažą būtų reikėję dar ir  garsinti juos. Pagal tradicines taisykles komandoje turi būti vienas itin ryškus personažas, pas mus tai yra herojus. Tai normali pasaulinė praktika. Taip, tai yra prekės ženklas, kuriuo mes naudojamės“, ‒ pripažino filmo režisierius D. Ulvydas.

Klausiamas apie nacionalinius, tautinius akcentus filme, D. Ulvydas tvirtino skyręs tam ypatingą dėmesį. „Visas filmas yra kupinas nacionalinės savigarbos, pasididžiavimo savo šalimi idėjų. Aš manau, kad pagrindinis herojus niekada neturėtų kirsti tam kelio. Visas filmas yra persisunkęs mano asmeninių meilės Lietuvai jausmų, visos mūsų komandos tikėjimo tuo“, ‒ sakė jis.

Komentuodamas Manto Jankavičius pasirinkimą atlikti pagrindinį vaidmenį, D. Ulvydas tvirtino, kad jo lūkesčiai buvo išpildyti daugiau nei 100 proc. „Taip, tai buvo pagrindinis mano iššūkis. Mes su Mantu atlikome neįtikėtinas repeticijas, visą filmo scenarijų du mėnesiai iki filmo repetavome dviese ir trise miške su visom kovos scenom ir dialogais. Aš jį vadinu būtent atlikėju iš didžiosios raidės, nes būtent atlikėjas gali šokti, dainuoti, groti, jei reikia ir ištobulinti raumenis, išmokti joti arkliu, kautis, išlaikyti mimiką“, ‒ pabrėžė režisierius.

Priverstinis premjeros atidėjimas ‒ į naudą

„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kad ir kaip sudėtinga būtų ištverti premjeros atidėliojimą, galiu pasidžiaugti, kad visas tas laikas naudojamas kruopščiam filmo tobulinimui. Turime daugiau laiko ne tik būtiniems darbams, bet ir tam, kam kartais jo pritrūksta. Gavome unikalią progą daugiau dėmesio skirti muzikos kūrimui.

Pas garso režisierių Artūrą Pugačiauską buvo pakviesti aktoriai ne ištisiniams pergarsinimams, o smulkmeniškoms vieno stringančio žodžio, skiemens ar net alsavimo korekcijoms; darant spalvų koregavimą jau tris kartus rengėme kontrolines medžiagos peržiūras skirtingose Lietuvos kino salėse ‒ tikriname vaizdą, bandome atrasti optimaliausią, žiūrovo akiai maloniausią, vaizdo kokybę“, ‒ apie šiuo metu vykstančius procesus pasakoja D. Ulvydas.

Pirmojo istorinio nuotykių filmo, statomo Lietuvoje po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, autoriai tikisi, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ bus didžiulė revoliucija šalies kino istorijoje. „Nepaisant to, kad pagrindinė mūsų finansuotoja valstybė dažnai nesilaikė pažadų ir terminų, taip sukeldama kliūčių projektui, tikime, jog dabartinį minusinį filmo biudžetą pavyks išlyginti savo bei žiūrovų jėgomis. Jei jie filmą įvertins, vadinasi, mūsų pastangos nebus nuėjusios veltui. Dirbame nuoširdžiai, norime įrodyti, kad ir Lietuvoje gali gimti profesionalus bei įdomus kinas“, ‒ žiniomis apie numatytą premjerą dalinasi filmo.

Skiriamas Lietuvos žiūrovams

Paklaustas apie galimybes platinti filmą užsienyje, Ž. Naujokas sakė, kad jos labiau teorinės. „Kadangi su kinu dirbu dvylika metų ir daugiausiai su nelietuvišku kinu, turiu patirties, kad mūsų kinas nelabai kam įdomus ir tai natūralu. Kai buvo sugalvota filmo idėja filmas visų pirma buvo skirtas Lietuvai. Taip, dirbame prie koncepcijos pardavimo užsieniui. Manau, kad tam tikras šalis jis pasieks“, ‒ sakė jis.

„Tikslai, kurie buvo keliami nuo pat pradžių, nepasikeitė ‒ visi akcentai, siužetas visų pirma orientuoti į Lietuvos žiūrovus“, ‒ kalbėjo D. Ulvydas.

Komentuodamas žodžio „pradžia“ atsiradimą pavadinime Ž. Naujokas sakė, kad jis atsirado vien dėl to, jog filmas buvo kuriamas pagal pirmąją Rimanto Šavelio knygą „Tadas Blinda“. „Iš viso yra trys knygos dalys. Pagal pirmąją prieš 40 metų buvo pastatytas serialas, o kitos dvi dalys buvo niekur „neeksponuojamos“. Pirma mintis ir buvo pagal tas dvi knygas pastatyti priešistorę. O pabaiga… Esant tokiam finansavimui aš neplanuoju kurti dar vieno lietuviško filmo artimiausiu metu“, ‒ kalbėjo jis.

Filmo biudžetas ir planuojamos pajamos

„Kinas Lietuvoje niekada neatsiperka, nes rinka tam tiesiog per maža. Filmo biudžetas siekia nuo 3,2 iki 3,4 mln. litų, tačiau tik todėl, kad labai daug aktorių ir kūrėjų, dirbo pusvelčiui. Tik todėl mes galėjome pastatyti tokio mastelio filmą už maždaug vieną milijoną eurų. Iš jos didžioji dalis ‒ beveik 2 mln. litų gauta iš kultūros ministerijos. Lietuvoje su kinu situacija yra labai prasta: kino politika neegzistuoja, finansavimo realiai tai pat nėra, o tai kas daroma yra labai nestabilu – vieną dieną sprendimai priimami, o kitą dieną jau atšaukiami“, ‒ kalbėjo Ž. Naujokas.

Itin ambicingai skamba filmo su būsimų žiūrovų skaičiumi susiję filmo autorių lūkesčiai. „Planuojame mažiausiai 150 tūks. žiūrovų arba 2 mln. litų uždarbį. Manome, kad šiam filmui tai pasiekti visiškai realu, ‒ sakė prodiuseris. ‒ Esame skolingi beveik visiems prie filmo dirbusiems kūrėjams. Visiems maždaug po lygiai ir sumos nėra didelės. Tikimės, kad žiūrovai įvertins filmą ir mes galėsime visiems sumokėti“.

Ji šeštadienį iš Kanuose (Prancūzija) vykstančios tarptautinės kino mugės „Marche du Film“ kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir kitus valdžios atstovus, skatindama juos imtis ryžtingų žingsnių, kad į Lietuvą būtų galima sugrąžinti užsienio kino kūrėjus.

„Anksčiau Lietuvoje filmavosi tokios pasaulinio garso žvaigždės kaip Danielis Kreigas (Daniel Craig) bei Džeremis Aironsas (Jeremy Irons). 2007 metais kino projektas „Defiance“ (liet. „Pasipriešinimas“), kurio paruošiamieji ir filmavimo darbai Lietuvoje truko šešis mėnesius, mūsų šalyje paliko apie 24 milijonus litų ir sukūrė 300 darbo vietų. Deja, šiandien užsienio kino kūrėjai renkasi kitas Europos Sąjungos šalis, tarp jų ir mūsų artimiausią kaimynę Latviją, kadangi jos siūlo įvairias finansines paskatas, kurių Lietuva neturi iki šiol“, ‒ kreipimesi teigia R. Miškinytė.

Kanuose vykstančioje tarptautinėje kino mugėje visos pasaulio šalys siekia prisitraukti užsienio kino kūrėjus siūlydamos jiems įvairius finansinių paskatų modelius, kurie jų šalyse taikomi nacionaliniu, miesto ar regiono lygiu.

Kanuose Lietuva šiais metais pirmą kartą pristatė savo stendą „Lithuanian Films“. Nors Lietuvoje yra daug aukštos kvalifikacijos kino specialistų, kurie ne kartą įrodė savo profesionalumą ir privalumus, pastaruoju metu dėl mokestinių paskatų nebuvimo Lietuvoje užsienio prodiuseriai renkasi tas šalis, kurios kino kūrėjams siūlo geriausias finansines sąlygas. Todėl užsienio kino meistrai vis dažniau aplenkia Lietuvą.

„Kino industrija Lietuvoje tapo bejėgė konkuruoti tarptautinėje rinkoje dėl užsienio projektų, kurių dėka anksčiau Lietuva gaudavo didžiules pajamas ‒ tiesiogines ir netiesiogines“, ‒ sako R. Miškinytė.

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė mano, kad įstatymo pataisa, parengta remiantis kitose Europos Sąjungos šalyse priimtais įstatymais, padėtų pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą ir tapti jai konkurencinga kino industrijoje.

Remiantis „Marche du Film“ leidinyje pateikta informacija, Europos Sąjungoje yra tik dvi šalys, kurios neturi mokestinių paskatų audiovizualiniame sektoriuje, t.y. Lietuva ir Malta.

Naujo režisieriaus Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ nacionalinė premjera įvyks 2012 metų sausio 13 d. Tai patvirtino filmo kūrėjai ir filmą platinančios įmonės „Meed Films“ atstovai. „Miegančių drugelių tvirtovė“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, kuris 2005 m. skaitytojų išrinktas geriausia metų knyga.

Filmas pasakoja apie Moniką, pasiturinčią penkiasdešimtmetę moterį, ištekėjusią už jaunesnio vyro. Jų gyvenime viskas, rodos, idealu – prabangūs apartamentai, užmiestyje stovintis dvaras, turtinga meno kolekcija, dizainerių rūbai… Tačiau nedidelė avarija, į kurią papuola Monika ir jos vyras Linas, apnuogina šeimoje tvyrančią įtampą bei santykių trapumą. Monika ieško paguodos labdaringoje veikloje – savo dvare moteris priglaudžia tris iš Vokietijos sugrąžintas prostitutes Gitaną, Kristiną ir Eglę. Šios šilto ir šalto ragavusios merginos parodo Monikai kitą, purvinąją, suluošintą, gyvenimo pusę. Tarp Monikos ir buvusių prostitučių užsimezga dviprasmiški, besikeičiančia meilės/neapykantos pusiausvyra paremti santykiai. Monikai ši globa ilgainiui virsta jos gyvenimo įvykių perkainojimu. Netrukus Monika sužino, kad vyras ją palieka dėl kitos, jaunesnės, o jos globotinių likimai ima klostytis netikėta linkme.

Pasak režisieriaus, nėra galimybės ekranizuoti visos į 400 romano puslapių tilpusios istorijos, todėl filmas nebus knygos atpasakojimas: jame atsiras kitokia pabaiga nei knygoje, kis pagrindinė istorija, kai kurie akcentai atsiras visai kitose vietose. „Man labai įdomu filmuoti tai, ko neparašė rašytoja“, – teigia A. Puipa.

Pagrindinį – Monikos – vaidmenį filme atlieka kino režisierė, scenaristė ir aktorė Janina Lapinskaitė, sukūrusi įsimintiną Grytos vaidmenį filme “Elzė iš Gilijos” (rež. Algimantas Puipa). Jai talkina Kauno mažojo teatro meno vadovas, režisierius ir aktorius Vytautas Balsys, suvaidinęs Monikos vyrą Liną, bei trys jaunos teatro aktorės Giedrė Giedraitytė (Gitana), Elzė Gudavičiūtė (Eglė), Miglė Polikevičiūtė (Kristina), pirmą kartą debiutuojančios didžiajame ekrane.

„Miegančių drugelių tvirtovė“ – antras režisieriaus A. Puipos filmas, sukurtas pagal J. Ivanauskaitės kūrybą. 2007 metais režisierius pristatė kino dramą „Nuodėmės užkalbėjimas“, sukurtą pagal romanus „Ragana ir lietus“ bei „Placebas“. Filmas įvertintas ir Lietuvoje (vien kino teatruose jį pamatė beveik 60 tūkst. žiūrovų), ir užsienyje – atvirame NVS bei Baltijos šalių filmų festivalyje „Kinošokas“ (Rusija) pelnė festivalio „Grand Prix“ („Zolotaja loza“ – „Auksinė vynuogių kekė“) bei prizą geriausiam prodiuseriui, Šiaurės šalių filmų festivalyje Ruane (Prancūzija, 2008) aktorės Rasa Samuolytė ir Nelė Savičenko gavo prizą už geriausiai atliktą moters vaidmenį, o filmo režisierius – prizą „Antrasis kvėpavimas“. Ne mažiau populiarūs buvo ir kiti pastarojo dešimtmečio A. Puipos filmai – „Elzė iš Gilijos“ bei Balio Sruogos romano motyvais sukurta drama „Dievų miškas“, kurią išvydo 70 tūkst. žiūrovų.

Filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ pristatomas dviejų svarbių sukakčių kontekste: birželio mėnesį lietuviško kino maestro švęs 60-ąjį jubiliejų, o lapkritį minėsime J. Ivanauskaitės 50-ąsias gimimo metines. Abi progos bus paminėtos įvairiais renginiais, iš kurių artimiausias – birželio 17 d. Vilniuje esančiame kino teatre „Pasaka“ įvyksiantis A. Puipos kūrybos vakaras.

Nacionalinė filmo „Miegančių drugelių premjera“ – 2012 metų sausio 13 d.

www.forumcinemas.lt